Skip to main contentSkip to navigationSkip to footer
Biodiversity logo
Select a language
language dropdown globe icon
Български
Hrvatski
Čeština
Dansk
Nederlands
English
eesti keel
Suomi
Français
Deutsch
Ελληνικά
Magyar
Gaeilge
Italiano
Latviešu
Lietuvių
Malti
Polski
Português
Română
Slovenčina
Slovenščina
Español
Svenska

UPĖS IR EŽERAI

Vanduo formuoja mūsų kraštovaizdį – upes, ežerus ir daugybę pelkynų , kurių kiekvienas yra daugybės išskirtinių augalų ir gyvūnų rūšių buveinė. Pavyzdžiui, tekančiame upių vandenyje ir stovinčiame ežerų vandenyje gyvena įvairių tipų būdingos rūšys, prisitaikiusios prie šių sąlygų.

Gėlavandenės ekosistemos – skirtingai nei sūraus vandens veikiamos jūros ir pakrančių ekosistemos – vaidina svarbų vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime: jos suteikia galimybę aprūpinti geriamuoju vandeniu, maistu bei užtikrina susisiekimą; jos sušvelnina potvynių ir sausrų poveikį; jos padeda žemės ūkiui ir valo vandenį; be to, jos sudaro svarbią rekreacinę ir edukacinę aplinką.

Vis dėlto mūsų upėms ir ežerams kyla daugybė grėsmių, įskaitant taršą ir rezervuarų bei užtvankų statybą. Visų pirma, užtvankos trukdo žuvims judėti ir pakeičia daugelio upių rūšių buveines.

Daugelis gėlųjų vandenų buveinių ir jose gyvenančios rūšys saugomos pagal ES gamtos apsaugos direktyvas, teisinį pagrindą, kuris buvo perkelta į nacionalinius teisės aktus visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse

UPĖS IR EŽERAI

Vanduo formuoja mūsų kraštovaizdį – upes, ežerus ir daugybę pelkynų , kurių kiekvienas yra daugybės išskirtinių augalų ir gyvūnų rūšių buveinė. Pavyzdžiui, tekančiame upių vandenyje ir stovinčiame ežerų vandenyje gyvena įvairių tipų būdingos rūšys, prisitaikiusios prie šių sąlygų.

Gėlavandenės ekosistemos – skirtingai nei sūraus vandens veikiamos jūros ir pakrančių ekosistemos – vaidina svarbų vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime: jos suteikia galimybę aprūpinti geriamuoju vandeniu, maistu bei užtikrina susisiekimą; jos sušvelnina potvynių ir sausrų poveikį; jos padeda žemės ūkiui ir valo vandenį; be to, jos sudaro svarbią rekreacinę ir edukacinę aplinką.

Vis dėlto mūsų upėms ir ežerams kyla daugybė grėsmių, įskaitant taršą ir rezervuarų bei užtvankų statybą. Visų pirma, užtvankos trukdo žuvims judėti ir pakeičia daugelio upių rūšių buveines.

Daugelis gėlųjų vandenų buveinių ir jose gyvenančios rūšys saugomos pagal ES gamtos apsaugos direktyvas, teisinį pagrindą, kuris buvo perkelta į nacionalinius teisės aktus visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse

Logo

GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS

Gėlųjų vandenų buveinės visoje Europoje labai skirtingos ir priklauso nuo klimato ir geologinių sąlygų. Ištisus metus egzistuojantys nuolatiniai rezervuarai daugiausia susitelkę Europos šiaurinėje ir Atlanto vandenyno dalyje, o laikinieji, egzistuojantys tik tam tikrais metų laikotarpiais, labiau būdingi Viduržemio jūros klimato zonai. Iš viso ES saugoma 20 skirtingų tipų gėlųjų vandenų buveinių.

Upės

Upėse yra didelė buveinių tipų įvairovė, iš kurių 10 yra saugomos ES. Saugomos upių buveinės įvairuoja nuo šalto vandens borealinių (šiaurinių) upių ir Alpių aukštumų upių iki upių su didelėmis akmenuotomis vagomis ir upelių su panirusia ar plūduriuojančia augmenija.

Pakrantės miškai – tai miškai, augantys išilgai upių. Europoje tokius miškus, atsižvelgiant į vietovę, gali sudaryti įvairių rūšių medžiai ir krūmai, pavyzdžiui, gluosniai, alksniai, guobos, uosiai ir eglūnai, taip pat oleandro galerijos ir tankmės. Šie miškai – vertingas maisto šaltinis, prieglobstis ir migracijos koridoriai tiek vandens, tiek sausumos rūšims.

level_2_slide_1

GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS

Gėlųjų vandenų buveinės visoje Europoje labai skirtingos ir priklauso nuo klimato ir geologinių sąlygų. Ištisus metus egzistuojantys nuolatiniai rezervuarai daugiausia susitelkę Europos šiaurinėje ir Atlanto vandenyno dalyje, o laikinieji, egzistuojantys tik tam tikrais metų laikotarpiais, labiau būdingi Viduržemio jūros klimato zonai. Iš viso ES saugoma 20 skirtingų tipų gėlųjų vandenų buveinių.

Upės

Upėse yra didelė buveinių tipų įvairovė, iš kurių 10 yra saugomos ES. Saugomos upių buveinės įvairuoja nuo šalto vandens borealinių (šiaurinių) upių ir Alpių aukštumų upių iki upių su didelėmis akmenuotomis vagomis ir upelių su panirusia ar plūduriuojančia augmenija.

Pakrantės miškai – tai miškai, augantys išilgai upių. Europoje tokius miškus, atsižvelgiant į vietovę, gali sudaryti įvairių rūšių medžiai ir krūmai, pavyzdžiui, gluosniai, alksniai, guobos, uosiai ir eglūnai, taip pat oleandro galerijos ir tankmės. Šie miškai – vertingas maisto šaltinis, prieglobstis ir migracijos koridoriai tiek vandens, tiek sausumos rūšims.

level_2_slide_1

Logo

level_3_slide_1

EŽERAI, LAGŪNOS IR TVENKINIAI

Ežerai, lagūnos ir tvenkiniai yra stovinčio vandens buveinės, kuriose gyvena ir kurias naudoja daug įvairių sausumos ir vandens rūšių. 10 tipų ežerų ir tvenkinių yra saugomi pagal ES buveinių direktyvą. Jie įvairuoja nuo didelių gilių ežerų iki seklių lagūnų ir laikinų tvenkinių.

Ežerai, lagūnos ir tvenkiniai paprastai pasižymi vietine ir išskirtine biologine įvairove; juose gyvena daug įvairių augalų ir gyvūnų rūšių, prisitaikiusių prie stovinčio vandens, įskaitant elodėjas, maures, maurabragius, laumžirgius, žirgelius, šamus (pvz., Silurus aristotelis) ir europinius balinius vėžlius (Emys orbiculatis). Jie taip pat yra varliagyvių, tokių kaip geltonpilvė rupūžė (Bombina variegata) ir skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), veisimosi buveinė. Ežerai ir tvenkiniai taip pat yra svarbios paukščių buveinės, ypač kaip sustojimo ir poilsio vietos per migraciją.

level_3_slide_1

EŽERAI, LAGŪNOS IR TVENKINIAI

Ežerai, lagūnos ir tvenkiniai yra stovinčio vandens buveinės, kuriose gyvena ir kurias naudoja daug įvairių sausumos ir vandens rūšių. 10 tipų ežerų ir tvenkinių yra saugomi pagal ES buveinių direktyvą. Jie įvairuoja nuo didelių gilių ežerų iki seklių lagūnų ir laikinų tvenkinių.

Ežerai, lagūnos ir tvenkiniai paprastai pasižymi vietine ir išskirtine biologine įvairove; juose gyvena daug įvairių augalų ir gyvūnų rūšių, prisitaikiusių prie stovinčio vandens, įskaitant elodėjas, maures, maurabragius, laumžirgius, žirgelius, šamus (pvz., Silurus aristotelis) ir europinius balinius vėžlius (Emys orbiculatis). Jie taip pat yra varliagyvių, tokių kaip geltonpilvė rupūžė (Bombina variegata) ir skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), veisimosi buveinė. Ežerai ir tvenkiniai taip pat yra svarbios paukščių buveinės, ypač kaip sustojimo ir poilsio vietos per migraciją.

Logo

GĖLŲJŲ VANDENŲ LAUKINIAI GYVŪNAI

Europos vidaus vandenyse yra ne tik šimtai vandens augalų ir žuvų rūšių, bet ir ypatinga bestuburių, varliagyvių, žinduolių ir paukščių įvairovė, kurių gyvenimo ciklas priklauso nuo šių vandenų. Maistinių medžiagų ir mineralų kiekis vandenyje yra svarbus veiksnys, lemiantis, kurios rūšys gyvena arba dažnai lankosi šiose gėlųjų vandenų buveinėse.

Vandens paukščiai, įskaitant antis, žąsis, gulbes, garnius, flamingus ir gerves, maitinasi, peri ir ilsisi gėlųjų vandenų srityse, todėl yra nuo jų priklausomi. Daugelis vandens paukščių Europoje yra migruojantys, pavyzdžiui, purpurinis garnys (Ardea purpurea), perintis Vidurio ir Pietų Europoje, bet žiemojantis tropinėje Afrikoje.

Didysis flamingas (Phoenicopterurs roseus) taip pat peri ES. Apie 60 procentų jo populiacijos gyvena Viduržemio jūros regiono pakrantės šlapynėse, o svarbios veisimosi kolonijos yra Prancūzijos Kamargo regione ir Pietų Ispanijoje. Didieji flamingai migruoja tarp šlapynių Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje; pastaroji yra svarbi nesubrendusių flamingų iš Europos žiemojimo vieta ir „darželis“.

GĖLŲJŲ VANDENŲ LAUKINIAI GYVŪNAI

Europos vidaus vandenyse yra ne tik šimtai vandens augalų ir žuvų rūšių, bet ir ypatinga bestuburių, varliagyvių, žinduolių ir paukščių įvairovė, kurių gyvenimo ciklas priklauso nuo šių vandenų. Maistinių medžiagų ir mineralų kiekis vandenyje yra svarbus veiksnys, lemiantis, kurios rūšys gyvena arba dažnai lankosi šiose gėlųjų vandenų buveinėse.

Vandens paukščiai, įskaitant antis, žąsis, gulbes, garnius, flamingus ir gerves, maitinasi, peri ir ilsisi gėlųjų vandenų srityse, todėl yra nuo jų priklausomi. Daugelis vandens paukščių Europoje yra migruojantys, pavyzdžiui, purpurinis garnys (Ardea purpurea), perintis Vidurio ir Pietų Europoje, bet žiemojantis tropinėje Afrikoje.

Didysis flamingas (Phoenicopterurs roseus) taip pat peri ES. Apie 60 procentų jo populiacijos gyvena Viduržemio jūros regiono pakrantės šlapynėse, o svarbios veisimosi kolonijos yra Prancūzijos Kamargo regione ir Pietų Ispanijoje. Didieji flamingai migruoja tarp šlapynių Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje; pastaroji yra svarbi nesubrendusių flamingų iš Europos žiemojimo vieta ir „darželis“.

Logo

VANDENS ŽINDUOLIAI

Europos upėse ir ežeruose taip pat gyvena daugybė žinduolių rūšių, tokių kaip ypatingoji eurazinė ūdra (Lutra lutra), upinis bebras (Castor fiber) ir europinė audinė (Mustela lutreola).

Europinių audinių populiacija vakaruose smarkiai mažėjo nuo XIX a. vidurio. Ši rūšis netgi išnyko kai kuriose Vidurio Europos dalyse dėl upių buveinių pasikeitimo ar praradimo, taip pat dėl konkurencijos su neeuropinėmis kanadinėmis audinėmis.

Kitas retas vandens žinduolis – Pirėnų kurmėnas (Galemys pyrenaicus), kuris aptinkamas tik Pietų Europoje (Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje).  Nors kurmėnas mėgsta greitai tekančius kalnų upelius, kartais jis aptinkamas ir lėtai tekančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, kanaluose, ežeruose ir pelkėse. Deja, kai kuriose vietovėse kurmėnų populiacija sumažėjo arba jie net ir išnyko.

level_5_slide_1

VANDENS ŽINDUOLIAI

Europos upėse ir ežeruose taip pat gyvena daugybė žinduolių rūšių, tokių kaip ypatingoji eurazinė ūdra (Lutra lutra), upinis bebras (Castor fiber) ir europinė audinė (Mustela lutreola).

Europinių audinių populiacija vakaruose smarkiai mažėjo nuo XIX a. vidurio. Ši rūšis netgi išnyko kai kuriose Vidurio Europos dalyse dėl upių buveinių pasikeitimo ar praradimo, taip pat dėl konkurencijos su neeuropinėmis kanadinėmis audinėmis.

Kitas retas vandens žinduolis – Pirėnų kurmėnas (Galemys pyrenaicus), kuris aptinkamas tik Pietų Europoje (Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje).  Nors kurmėnas mėgsta greitai tekančius kalnų upelius, kartais jis aptinkamas ir lėtai tekančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, kanaluose, ežeruose ir pelkėse. Deja, kai kuriose vietovėse kurmėnų populiacija sumažėjo arba jie net ir išnyko.

level_5_slide_1

Logo

level_6_slide_1

EUROPOS GĖLAVANDENĖS ŽUVYS

Europos upėse aptinkama daugiau nei 70 žuvų rūšių, kurios saugomos pagal ES buveinių direktyvą. Kai kurios iš jų yra endeminės (aptinkamos tik kai kuriose Europos upėse), pavyzdžiui, Zingel asper arba verpstinis pūgžlys (Zingel asper) ir plerninis ešerys arba asprete (Romanichthys valsanicola), kuris aptinkamas tik Argeso baseine Rumunijoje.

Kai kurios žuvys nukeliauja didelius atstumus. Pavyzdžiui, lašišos yra gerai žinomos dėl savo ilgų migracijų prieš srovę iš jūros į gėlavandenes upes, kur jos neršia. Nykstančios Dunojaus lašiša (Hucho hucho) ir Atlanto lašiša (Salmo salar) yra saugomos pagal buveinių direktyvą.

level_6_slide_1

EUROPOS GĖLAVANDENĖS ŽUVYS

Europos upėse aptinkama daugiau nei 70 žuvų rūšių, kurios saugomos pagal ES buveinių direktyvą. Kai kurios iš jų yra endeminės (aptinkamos tik kai kuriose Europos upėse), pavyzdžiui, Zingel asper arba verpstinis pūgžlys (Zingel asper) ir plerninis ešerys arba asprete (Romanichthys valsanicola), kuris aptinkamas tik Argeso baseine Rumunijoje.

Kai kurios žuvys nukeliauja didelius atstumus. Pavyzdžiui, lašišos yra gerai žinomos dėl savo ilgų migracijų prieš srovę iš jūros į gėlavandenes upes, kur jos neršia. Nykstančios Dunojaus lašiša (Hucho hucho) ir Atlanto lašiša (Salmo salar) yra saugomos pagal buveinių direktyvą.

Logo

KOKIŲ PRIEMONIŲ ES IMASI, KAD APSAUGOTŲ MŪSŲ UPES IR EŽERUS?

Greta ES gamtos apsaugos direktyvų, pagal kurias saugomos sparčiai nykstančios gėlųjų vandenų rūšys ir buveinės, taip pat yra ES vandens pagrindų direktyva (VPD), priimta 2000 m., pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama viso paviršinio ir gruntinio vandens būklei visoje ES gerinti.

Neseniai 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje buvo nustatytas tikslas iki 2030 m. atkurti bent 25000 kilometrų ES upių laisvą tėkmę.

Europos vandens informacijos sistema („WISE Freshwater“) teikia informaciją ir duomenis apie upių, ežerų, gruntinių vandenų būklę Europoje, juos veikiančius neigiamus faktorius bei priemones bei veiksmus, kurių imtasi siekiant apsaugoti vandens aplinką. 

Logo

  • Home
  • Contact
  • Sitemap
  • Privacy and legal notice
BISE

The Biodiversity information system for Europe is a partnership between
the European Commission and the European Environment Agency.

Other European Information Systems