Durpynai

DURPYNAI

Durpynai – tai ypatingas šlapynių tipas, kuriame vyrauja durpes formuojantys augalai, tokie kaip Sphagnum, t. y. durpinės samanos. Durpynai susidaro, kai augalai iki galo nesuyra dėl beveik nuolatinio prisotinimo vandeniu ir deguonies trūkumo; dėl to negyvi augalai ir samanos kaupiasi durpių pavidalu. Durpių susidarymas dažnai yra pirmasis iškastinio kuro, pvz., anglies, geologinio formavimosi etapas.

Daugelyje Europos kaimo vietovių durpės tradiciškai buvo kasamos, džiovinamos ir naudojamos maistui ruošti bei namams šildyti. Durpes vis dar naudoja sodininkai mėgėjai ir sodininkystės ūkiai, nors tai vis dažniau draudžiama kaip durpynų apsaugos priemonė.

Nepaisant to, kad durpynai užima tik tris procentus pasaulio žemės paviršiaus, juose sukaupta dvigubai daugiau anglies nei visuose pasaulio miškuose! Taigi šios ekosistemos vaidina itin svarbų vaidmenį klimato kaitos fone.

DURPYNAI

Durpynai – tai ypatingas šlapynių tipas, kuriame vyrauja durpes formuojantys augalai, tokie kaip Sphagnum, t. y. durpinės samanos. Durpynai susidaro, kai augalai iki galo nesuyra dėl beveik nuolatinio prisotinimo vandeniu ir deguonies trūkumo; dėl to negyvi augalai ir samanos kaupiasi durpių pavidalu. Durpių susidarymas dažnai yra pirmasis iškastinio kuro, pvz., anglies, geologinio formavimosi etapas.

Daugelyje Europos kaimo vietovių durpės tradiciškai buvo kasamos, džiovinamos ir naudojamos maistui ruošti bei namams šildyti. Durpes vis dar naudoja sodininkai mėgėjai ir sodininkystės ūkiai, nors tai vis dažniau draudžiama kaip durpynų apsaugos priemonė.

Nepaisant to, kad durpynai užima tik tris procentus pasaulio žemės paviršiaus, juose sukaupta dvigubai daugiau anglies nei visuose pasaulio miškuose! Taigi šios ekosistemos vaidina itin svarbų vaidmenį klimato kaitos fone.

DURPYNŲ BUVEINĖS

Aukštapelkės, žemapelkės ir liūnai – tai ypatingos ES saugomų durpynų rūšys. Aukštapelkes vandeniu aprūpina lietus ir sniegas, o liūnus, kurie susidaro kraštovaizdžio įdubose, dažniausiai vandeniu aprūpina paviršinio arba gruntinio vandens šaltiniai. Aukštapelkės – tai ypatingo tipo pelkės, kurių terpė yra rūgšti ir labai neturtinga mineralų bei kitų maistinių medžiagų. Jos plačiai paplitusios visoje Europoje, o didžiausi plotai yra Suomijoje, Švedijoje ir Airijoje. Vis dėlto daugelis aukštapelkių yra prastos būklės dėl besitęsiančios durpių gavybos, sausinimo, užterštumo azotu ir klimato kaitos.

Žemapelkėms būdingos durpes formuojančios samanos. Borealiniame regione yra didžiausi žemapelkių ekosistemų plotai Europoje. Yra dviejų tipų borealinės žemapelkės: aapos, kurioms būdinga žema augmenija, ir palsos – amžino įšalo durpynai. Abiejų tipų buveinės yra prastos būklės, tačiau aapos Skandinavijos Alpių regione yra šiek tiek geresnės būklės.

Sužinokite, kur Europoje yra aukštapelkės ir aapos:

„Natura 2000“ žemėlapis: aapos

„Natura 2000“ žemėlapis: aukštapelkės

level_2_slide_1

DURPYNŲ BUVEINĖS

Aukštapelkės, žemapelkės ir liūnai – tai ypatingos ES saugomų durpynų rūšys. Aukštapelkes vandeniu aprūpina lietus ir sniegas, o liūnus, kurie susidaro kraštovaizdžio įdubose, dažniausiai vandeniu aprūpina paviršinio arba gruntinio vandens šaltiniai. Aukštapelkės – tai ypatingo tipo pelkės, kurių terpė yra rūgšti ir labai neturtinga mineralų bei kitų maistinių medžiagų. Jos plačiai paplitusios visoje Europoje, o didžiausi plotai yra Suomijoje, Švedijoje ir Airijoje. Vis dėlto daugelis aukštapelkių yra prastos būklės dėl besitęsiančios durpių gavybos, sausinimo, užterštumo azotu ir klimato kaitos.

Žemapelkėms būdingos durpes formuojančios samanos. Borealiniame regione yra didžiausi žemapelkių ekosistemų plotai Europoje. Yra dviejų tipų borealinės žemapelkės: aapos, kurioms būdinga žema augmenija, ir palsos – amžino įšalo durpynai. Abiejų tipų buveinės yra prastos būklės, tačiau aapos Skandinavijos Alpių regione yra šiek tiek geresnės būklės.

Sužinokite, kur Europoje yra aukštapelkės ir aapos:

„Natura 2000“ žemėlapis: aapos

„Natura 2000“ žemėlapis: aukštapelkės

level_2_slide_1

level_3_slide_1

DURPYNUOSE GYVENANČIOS RŪŠYS

Ekstremalios durpynų sąlygos nėra palankios tam, kad juose būtų didelė rūšių įvairovė; vis dėlto durpynai – svarbi buveinė daugeliui specifinių vabzdžių rūšių, įskaitant keletą drugelių ir laumžirgių rūšių. Juose taip pat gyvena daug ypač specifinių grybų ir augalų, įskaitant saulašares (Drosera), kurios puikiai prisitaikė prie maistinių medžiagų stokos sąlygų, maitindamosi mažais bestuburiais.

Durpynai dažnai yra apsupti pelkinių miškų, kurie nuolat ar bent jau reguliariai užliejami, arba yra su jais susiję.

level_3_slide_1

DURPYNUOSE GYVENANČIOS RŪŠYS

Ekstremalios durpynų sąlygos nėra palankios tam, kad juose būtų didelė rūšių įvairovė; vis dėlto durpynai – svarbi buveinė daugeliui specifinių vabzdžių rūšių, įskaitant keletą drugelių ir laumžirgių rūšių. Juose taip pat gyvena daug ypač specifinių grybų ir augalų, įskaitant saulašares (Drosera), kurios puikiai prisitaikė prie maistinių medžiagų stokos sąlygų, maitindamosi mažais bestuburiais.

Durpynai dažnai yra apsupti pelkinių miškų, kurie nuolat ar bent jau reguliariai užliejami, arba yra su jais susiję.

ES VEIKSMAI, SKIRTI MŪSŲ DURPYNŲ APSAUGAI

Pagal LIFE programą ES finansavo daug durpynų atkūrimo projektų, dalis kurių minėti pirmiau, ir pasiekė puikių rezultatų. Tokios priemonės yra ypač svarbios klimato kaitos akivaizdoje dėl svarbaus durpynų vaidmens, susijusio su anglies sekvestracija.

The Biodiversity information system for Europe is a partnership between
the European Commission and the European Environment Agency.

Other European Information Systems