Natura 2000

KARTU SAUGOKIME EUROPOS GAMTĄ

Nuo septintojo dešimtmečio tapo akivaizdu, kad Europos gamtos būklė prastėja: rūšys, kurios kažkada buvo įprastos ir plačiai paplitusios, išnyko, o daugelis natūralių buveinių buvo nualintos arba prarastos. Niokojantį poveikį gamtai daro didėjanti urbanizacija ir ekonominė plėtra, kartu su žemės ir jūros naudojimo pokyčiais, tarša ir infrastruktūros statyba.

Kiek daugiau nei prieš 40 metų, reaguodamos į didėjantį piliečių susirūpinimą, Europos šalys pradėjo bendradarbiauti, siekdamos saugoti gamtą ir išsaugoti mūsų gamtos paveldą. Šios pastangos reikalavo ryžtingų veiksmų, vadovaujantis aiškiomis taisyklėmis, kurių turėjo laikytis visi. Dėl to Europos Sąjunga (ES) priėmė konkrečius teisės aktus, užtikrinančius visų paukščių rūšių ir sparčiai nykstančių gyvūnų, augalų ir buveinių, kurių daugelis būdingi tik Europai ir jų niekur kitur pasaulyje nėra, išsaugojimą.

KAIP ES SAUGO GAMTĄ?

Pagrindiniai ES aplinkosaugos teisės aktų ramsčiai, kuriuos visos ES valstybės narės perkėlė į savo nacionalinius teisės aktus, yra du Europos Sąjungos teisės aktai, vadinami Paukščių direktyva (1979) ir Buveinių direktyva (1992), kurie bendrai vadinami ES gamtos apsaugos direktyvomis.

Abiejose direktyvose laikomasi panašaus ir vienas kitą papildančio požiūrio. Pagal jas saugomos:

1. natūralios teritorijos, kuriose yra laukinės rūšys ir buveinės. Saugotinos teritorijos nustatomos pagal priimtus mokslinius kriterijus. Jos vadinamos „Natura 2000“ teritorijomis ir kartu sudaro didžiausią saugomų teritorijų tinklą pasaulyje.

2. Konkrečios rūšys „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų.

PATYRINĖKITE „NATURA 2000“ TERITORIJAS BET KURIOJE ES VIETOJE, NAUDODAMIESI „NATURA 2000 NETWORK VIEWER“

DAUGIAU INFORMACIJOS RASITE ATASKAITOJE DĖL ES PAUKŠČIŲ IR BUVEINIŲ DIREKTYVŲ

KAIP ES SAUGO GAMTĄ?

Abiejose direktyvose laikomasi panašaus ir vienas kitą papildančio požiūrio. Pagal jas saugomos:

2. Konkrečios rūšys „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų.

PATYRINĖKITE „NATURA 2000“ TERITORIJAS BET KURIOJE ES VIETOJE, NAUDODAMIESI „NATURA 2000 NETWORK VIEWER“

DAUGIAU INFORMACIJOS RASITE ATASKAITOJE DĖL ES PAUKŠČIŲ IR BUVEINIŲ DIREKTYVŲ

MŪSŲ GAMTINIŲ VIETŲ APSAUGA: TINKLAS „NATURA 2000“

„Natura 2000“ tinklas – didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje. Jį sudaro apie 27000 teritorijų 27 ES valstybėse narėse ir šiuo metu jis užima daugiau nei 18 procentų Europos Sąjungos sausumos ploto ir apie 9 procentus jūrų ploto. Tinklas saugo apie 1500 būdingų, retų arba nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių ES.

Didžiausia „Natura 2000“ teritorija yra jūros plotas Mers Celtiques, esantis Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje, o mažiausia – Italijos Alpėse esanti Grotta della Lovara, kurioje saugoma daugybė nykstančių šikšnosparnių. Rečiausios tinklo saugomos buveinės ir rūšys: karstinių upių klintinio tufo kaskados Dinarų kalnuose, europinis protėjus (Proteus anguinus) ir puošnusis einis (Chlamydotis undulata), kuris aptinkamas tik Kanarų salose.

Patyrinėkite „Natura 2000“ teritorijas bet kurioje ES vietoje, naudodamiesi 🠦 „Natura 2000 Network Viewer“

Sužinokite daugiau apsilankę „Natura 2000 Barometer“, „Natura 2000“ DUK ir „Natura 2000“ duomenų ir žemėlapių puslapiuose.

MŪSŲ GAMTINIŲ VIETŲ APSAUGA: TINKLAS „NATURA 2000“

Patyrinėkite „Natura 2000“ teritorijas bet kurioje ES vietoje, naudodamiesi 🠦 „Natura 2000 Network Viewer“

Sužinokite daugiau apsilankę „Natura 2000 Barometer“, „Natura 2000“ DUK ir „Natura 2000“ duomenų ir žemėlapių puslapiuose.

LAUKINIŲ GYVŪNŲ APSAUGA UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ

ES gamtos apsaugos direktyvos taip pat nustato griežtas rūšių apsaugos taisykles už „Natura 2000“ teritorijų ribų. Jose, pavyzdžiui, reikalaujama įdiegti priemones, kurios leistų išvengti perinčių paukščių trikdymo vykdant miškininkystės veiklą arba užkirsti kelią atsitiktiniam saugomų žuvų rūšių sugavimui per verslinę žvejybą.

Direktyvos taip pat draudžia skinti, rinkti, genėti, išrauti ar naikinti saugomus augalus laukinėje gamtoje už „Natura 2000“ teritorijų ribų. Taip pat draudžiama laikyti, gabenti ir parduoti laisvėje sugautus gyvūnus ir augalus.

Peržiūrėkite rūšių, saugomų pagal Buveinių direktyvą, bei laukinių paukščių, saugomų pagal Paukščių direktyvą, sąrašą.

LAUKINIŲ GYVŪNŲ APSAUGA UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBŲ

Peržiūrėkite rūšių, saugomų pagal Buveinių direktyvą, bei laukinių paukščių, saugomų pagal Paukščių direktyvą, sąrašą.

KOKIU BŪDU GALIME SUŽINOTI APIE GAMTOS BŪKLĘ ES?

Kiekviena ES šalis reguliariai renka informaciją apie savo saugomas rūšis ir buveines tam, kad galėtų stebėti jų būklę. Tai svarbu norint suprasti, kokia rūšies ar buveinės padėtis, su kokiomis grėsmėmis ji susiduria ir kaip sukurti geriausias įmanomas išsaugojimo priemones. Be to, tai yra ES saugomų rūšių ir buveinių būklės tendencijų analizės pagrindas.

Kas šešerius metus valstybės narės pateikia šią informaciją Europos aplinkos agentūrai (EAA). EAA šią informaciją integruoja į savo duomenų bazes (pvz., Europos informacijos apie gamtą sistema (EUNIS) ir paskelbia apie „ES gamtos būklę“, kaip EAA techninę ataskaitą kartu su Europos Komisijos politikos ataskaita. Paskutinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 m., nurodyta, kad daugumos rūšių (63 proc.) ir buveinių (81 proc.), saugomų pagal Buveinių direktyvą, išsaugojimo būklė nėra gera.

KOKIU BŪDU GALIME SUŽINOTI APIE GAMTOS BŪKLĘ ES?

VEIKOS ĮVERTINIMAS – PASIEKIMAI IR LIKĘ IŠŠŪKIAI

Koordinuotomis pastangomis išsaugoti Europos gamtos paveldą pasiekta daug laimėjimų:

Per pastaruosius 30 metų saugomų gamtos teritorijų plotas ES išaugo daugiau nei tris kartus.
Dėl apsaugos ir tikslinių išsaugojimo veiksmų daugiau nei pusė ES paukščių rūšių dabar yra stabilios būklės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo per pastaruosius 40 metų.
Kai kurios nykstančios rūšys tolsta nuo išnykimo ribos, įskaitant ispaninę lūšį ir avėdrą.
Vis plačiau plinta žemdirbystės praktika, kuri naudinga ir gamtai, ir žmonėms.
Pagausėjusios žinios apie mūsų europinę biologinę įvairovę paskatino imtis geresnių ir veiksmingesnių išsaugojimo veiksmų.
ES investavo milijardus eurų į gamtos apsaugą, pavyzdžiui, per LIFE finansavimo programą, kuri lėmė didžiausius pasiekimus išsaugojimo srityje pasaulyje.

Nepaisant padarytos pažangos, dar laukia daug iššūkių. Siekdami užtikrinti žmonių ir gamtos klestėjimą, turime spręsti problemas, susijusias su pagrindinėmis biologinės įvairovės nykimo priežastimis, taip pat perorientuoti prekių gamybos, vartojimo ir prekybos būdus taip, kad tai padėtų tausoti gamtą, o ne ją naikinti. Europos žaliasis kursas ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija – svarbūs žingsniai šia linkme.

VEIKOS ĮVERTINIMAS – PASIEKIMAI IR LIKĘ IŠŠŪKIAI

Koordinuotomis pastangomis išsaugoti Europos gamtos paveldą pasiekta daug laimėjimų:

Per pastaruosius 30 metų saugomų gamtos teritorijų plotas ES išaugo daugiau nei tris kartus.
Dėl apsaugos ir tikslinių išsaugojimo veiksmų daugiau nei pusė ES paukščių rūšių dabar yra stabilios būklės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo per pastaruosius 40 metų.
Kai kurios nykstančios rūšys tolsta nuo išnykimo ribos, įskaitant ispaninę lūšį ir avėdrą.
Vis plačiau plinta žemdirbystės praktika, kuri naudinga ir gamtai, ir žmonėms.
Pagausėjusios žinios apie mūsų europinę biologinę įvairovę paskatino imtis geresnių ir veiksmingesnių išsaugojimo veiksmų.
ES investavo milijardus eurų į gamtos apsaugą, pavyzdžiui, per LIFE finansavimo programą, kuri lėmė didžiausius pasiekimus išsaugojimo srityje pasaulyje.