KALNŲ BUVEINĖS
Kalnams būdingi labai specifiniai aplinkos veiksniai, tokie kaip statūs šlaitai, prastas ir seklus dirvožemis bei ekstremalios klimato sąlygos. Didelis vietinis šių sąlygų kintamumas – paaiškinimas, kodėl kalnų regionuose buveinių ir rūšių įvairovė paprastai yra didesnė nei aplinkinėse žemumose.
Iš 233 ES saugomų buveinių tipų 42 (beveik 20 procentų) yra išimtinai arba beveik išimtinai kalnuotose vietovėse, o dar 91 buveinė yra ir kalnuotose, ir žemumų vietovėse.
Nors beveik pusė mūsų kalnų yra apaugę miškais, juose taip pat gausu krūmų ir pievų, įskaitant alpinius viržynus ir pievas, taip pat uolėtas buveines ant uolų, vertikalių sienų ir skardžių. Kalnuose taip pat yra išskirtinių gėlųjų vandenų buveinių, tokių kaip alpiniai ežerai, pelkės ir šaltiniai, taip pat nuolatiniai ledynai dideliame aukštyje.
ŽINDUOLIAI
Europos kalnuose gyvena daug žinduolių, įskaitant ožius, gemzes ir baltuosius kiškius. Be to, kalnuose dideliems plėšrūnams yra slėptuvių ir „koridorių“, kuriais jie gali judėti iš vieno regiono į kitą. Europoje aptinkamos penkios didžiųjų plėšrūnų rūšys: vilkas (Canis lupus), ernis (Gulo gulo), lūšis (Lynx lynx), ispaninė lūšis (Lynx pardinus) ir rudasis lokys (Ursus arctos). Šios rūšys egzistavo kartu su žmonėmis visais laikais, vis dėlto siekiant šiuolaikinio jų valdymo ir išsaugojimo reikia imtis priemonių konfliktams su žmonėmis išspręsti, ypač siekiant užkirsti kelią gyvulių užpuolimams.
KOKIŲ PRIEMONIŲ ES IMASI, KAD APSAUGOTŲ MŪSŲ KALNUS?
Daugelis pastangų apsaugoti Europos kalnus koordinuojamos ir remiamos platesniu Europos lygmeniu. Greta ES gamtos apsaugos direktyvų, pagal kurias saugomos kalnų rūšys ir buveinės ir kurios sudaro „Natura 2000“ tinklo pagrindą, ES taip pat yra Alpių konvencijos ir Karpatų konvencijos susitariančioji šalis. Šios konvencijos vienija visas suinteresuotas šalis, siekiančias apibrėžti bendrus tikslus ir veiksmus, skirtus apsaugoti dviejų didžiausių Europos kalnų grandinių gamtos ir kultūros paveldą.
Alpių konvencija – tai išskirtinė teisiškai įpareigojanti darnaus vystymosi priemonė, kuria siekiama išsaugoti pažeidžiamas Alpių ekosistemas, taip pat Alpių kultūrinį tapatumą, paveldą ir tradicijas ateities kartoms.
Karpatų konvencija – tai subregioninė sutartis, skatinanti tvarią Karpatų regiono plėtrą ir apsaugą.
The Biodiversity information system for Europe is a partnership between
the European Commission and the European Environment Agency.
Other European Information Systems