Skip to main contentSkip to navigationSkip to footer
Biodiversity logo
Select a language
language dropdown globe icon
Български
Hrvatski
Čeština
Dansk
Nederlands
English
eesti keel
Suomi
Français
Deutsch
Ελληνικά
Magyar
Gaeilge
Italiano
Latviešu
Lietuvių
Malti
Polski
Português
Română
Slovenčina
Slovenščina
Español
Svenska

MIŠKAI

Miškai – tai viena iš didžiausia rūšių įvairove pasižyminčių sausumos ekosistemų Europos Sąjungoje (ES). Europa gali pasigirti daugiau nei 80 skirtingų tipų miško buveinių: nuo šaltų borealinių miškų iki subtropinių miškų Atlanto vandenyno salose. Šie miškai pasižymi didžiule laukinių gyvūnų įvairove; ypač gausu paukščių ir vabzdžių rūšių.

Nors Europos miškingumas per pastaruosius 150 metų nuolat didėjo, mūsų vietiniams miškams ir jų biologinei įvairovei vis dar kyla pavojus. Prasta miškininkystės praktika ir invazinių svetimų rūšių bei kenkėjų plitimas blogina miško sveikatą. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip uraganai ir miškų gaisrai, kurie dėl klimato kaitos tampa vis intensyvesni ir dažnesni, toliau ardo kai kuriuos Europos miškus. Dalis paskutinių išlikusių sengirių Europoje vis dar kertamos komerciniais tikslais.

ES saugo nykstančius Europos miškus taikydama visos Europos teisinę apsaugos sistemą, taip pat aktyviai finansuodama jų išsaugojimą ir skatindama geros miškininkystės praktiką. „Natura 2000“, Europos saugomų teritorijų tinklas, – Europos natūralių miškų apsaugos pagrindas.  

MIŠKAI

Miškai – tai viena iš didžiausia rūšių įvairove pasižyminčių sausumos ekosistemų Europos Sąjungoje (ES). Europa gali pasigirti daugiau nei 80 skirtingų tipų miško buveinių: nuo šaltų borealinių miškų iki subtropinių miškų Atlanto vandenyno salose. Šie miškai pasižymi didžiule laukinių gyvūnų įvairove; ypač gausu paukščių ir vabzdžių rūšių.

Nors Europos miškingumas per pastaruosius 150 metų nuolat didėjo, mūsų vietiniams miškams ir jų biologinei įvairovei vis dar kyla pavojus. Prasta miškininkystės praktika ir invazinių svetimų rūšių bei kenkėjų plitimas blogina miško sveikatą. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip uraganai ir miškų gaisrai, kurie dėl klimato kaitos tampa vis intensyvesni ir dažnesni, toliau ardo kai kuriuos Europos miškus. Dalis paskutinių išlikusių sengirių Europoje vis dar kertamos komerciniais tikslais.

ES saugo nykstančius Europos miškus taikydama visos Europos teisinę apsaugos sistemą, taip pat aktyviai finansuodama jų išsaugojimą ir skatindama geros miškininkystės praktiką. „Natura 2000“, Europos saugomų teritorijų tinklas, – Europos natūralių miškų apsaugos pagrindas.  

Logo

MIŠKŲ BUVEINĖS

Europoje yra įvairių rūšių miškų, prisitaikiusių prie vietos aplinkos sąlygų. 85 skirtingų tipų miško buveinės yra saugomos pagal ES buveinių direktyvą. Kai kurios iš šių miško buveinių egzistuoja tik labai specifinėse vietovėse, pavyzdžiui, Apeninų bukų miškuose, Kretos ir Kanarų salų palmių giraitėse ir Kipro kedrų miškuose. Labiau paplitę miškai – tai Vidurio Europoje vyraujantys bukų miškai, spygliuočių (pušų ir eglių) miškai, kurie paplitę kalnuotose vietovėse ir Šiaurės Europoje, taip pat mišrūs ąžuolų ir spygliuočių miškai, būdingi Viduržemio jūros regionui.

level_2_slide_1

MIŠKŲ BUVEINĖS

Europoje yra įvairių rūšių miškų, prisitaikiusių prie vietos aplinkos sąlygų. 85 skirtingų tipų miško buveinės yra saugomos pagal ES buveinių direktyvą. Kai kurios iš šių miško buveinių egzistuoja tik labai specifinėse vietovėse, pavyzdžiui, Apeninų bukų miškuose, Kretos ir Kanarų salų palmių giraitėse ir Kipro kedrų miškuose. Labiau paplitę miškai – tai Vidurio Europoje vyraujantys bukų miškai, spygliuočių (pušų ir eglių) miškai, kurie paplitę kalnuotose vietovėse ir Šiaurės Europoje, taip pat mišrūs ąžuolų ir spygliuočių miškai, būdingi Viduržemio jūros regionui.

level_2_slide_1

Logo

„NATURA 2000“ TERITORIJOS, KURIOSE SAUGOMI ĄŽUOLŲ MIŠKAI

ĄŽUOLŲ MIŠKAI

Natūralūs ąžuolų miškai paplitę visoje Europoje. Yra daugybė ąžuolų miškų tipų, pradedant nuo vidutinio klimato lapuočių atlantinių ąžuolynų iki visžalių Viduržemio jūros regiono ąžuolų miškų. Labiausiai paplitusios ąžuolų rūšys – tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir visžalis akmeninis ąžuolas (Quercus ilex). Rečiausias yra auksinis ąžuolas (Quercus alnifolia), vyraujantis kai kuriuose Kipro kalnų miškingose vietovėse. Iš visų Europos vietinių medžių rūšių, manoma, kad ąžuolams tenka daugiausia su jais susijusių rūšių, ypač vabzdžių. 

„Natura 2000“ tinklas saugo ąžuolynus visoje Europoje. Tai apima atlantinius ir Vidurio Europos ąžuolų miškus, kuriems būdingas paprastasis ąžuolas ir bekotis ąžuolas (Quercus petraea), kurie abu yra dominuojančios ąžuolų rūšys daugiau nei 2000 „Natura 2000“ teritorijų visoje ES.

„NATURA 2000“ TERITORIJOS, KURIOSE SAUGOMI ĄŽUOLŲ MIŠKAI

ĄŽUOLŲ MIŠKAI

Natūralūs ąžuolų miškai paplitę visoje Europoje. Yra daugybė ąžuolų miškų tipų, pradedant nuo vidutinio klimato lapuočių atlantinių ąžuolynų iki visžalių Viduržemio jūros regiono ąžuolų miškų. Labiausiai paplitusios ąžuolų rūšys – tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir visžalis akmeninis ąžuolas (Quercus ilex). Rečiausias yra auksinis ąžuolas (Quercus alnifolia), vyraujantis kai kuriuose Kipro kalnų miškingose vietovėse. Iš visų Europos vietinių medžių rūšių, manoma, kad ąžuolams tenka daugiausia su jais susijusių rūšių, ypač vabzdžių. 

„Natura 2000“ tinklas saugo ąžuolynus visoje Europoje. Tai apima atlantinius ir Vidurio Europos ąžuolų miškus, kuriems būdingas paprastasis ąžuolas ir bekotis ąžuolas (Quercus petraea), kurie abu yra dominuojančios ąžuolų rūšys daugiau nei 2000 „Natura 2000“ teritorijų visoje ES.

Logo

level_4_slide_1

MIŠKO RŪŠYS

Greta medžių rūšių, Europos miškuose gyvena įvairūs gyvūnai ir augalai. Daugelis rūšių aptinkamos tik Europos miškuose ir niekur kitur pasaulyje. Didesnės gyvūnų rūšys, tokios kaip lokiai, vilkai ir ereliai, nors ir nėra visiškai priklausomos nuo miškų, taip pat labai priklauso nuo šių ekosistemų.

Per pastaruosius kelis šimtmečius miškai patyrė didelių pokyčių, o kai kurios anksčiau paplitusios nuo miško priklausomos rūšys dabar sunkiai išgyvena. Pagal ES gamtos apsaugos direktyvas saugoma daugiau nei 400 augalų ir gyvūnų rūšių, susijusių su miškingomis vietovėmis ir miško ekosistemomis, t. y. daugiau nei 250 paukščių, beveik 30 varliagyvių rūšių, 48 nariuotakojų, 57 žinduolių, 16 ne induočių augalų, 13 roplių, 10 moliuskų ir keturios induočių augalų rūšys, kurios priklauso nuo miškų, ES saugomos įstatymų. Pavyzdžiui, tarantolina (Salamandrina terdigitata), aptinkama Pietų Italijoje.

level_4_slide_1

MIŠKO RŪŠYS

Greta medžių rūšių, Europos miškuose gyvena įvairūs gyvūnai ir augalai. Daugelis rūšių aptinkamos tik Europos miškuose ir niekur kitur pasaulyje. Didesnės gyvūnų rūšys, tokios kaip lokiai, vilkai ir ereliai, nors ir nėra visiškai priklausomos nuo miškų, taip pat labai priklauso nuo šių ekosistemų.

Per pastaruosius kelis šimtmečius miškai patyrė didelių pokyčių, o kai kurios anksčiau paplitusios nuo miško priklausomos rūšys dabar sunkiai išgyvena. Pagal ES gamtos apsaugos direktyvas saugoma daugiau nei 400 augalų ir gyvūnų rūšių, susijusių su miškingomis vietovėmis ir miško ekosistemomis, t. y. daugiau nei 250 paukščių, beveik 30 varliagyvių rūšių, 48 nariuotakojų, 57 žinduolių, 16 ne induočių augalų, 13 roplių, 10 moliuskų ir keturios induočių augalų rūšys, kurios priklauso nuo miškų, ES saugomos įstatymų. Pavyzdžiui, tarantolina (Salamandrina terdigitata), aptinkama Pietų Italijoje.

Logo

KOKIŲ PRIEMONIŲ ES IMASI, KAD APSAUGOTŲ MŪSŲ MIŠKUS?

Miškų biologinės įvairovės apsauga koordinuojama Europos Sąjungos lygmeniu. Priimta įvairių politikos krypčių ir strategijų, užtikrinančių tvarų miškų valdymą ir turtingos jų biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagal ES gamtos apsaugos direktyvas visų pirma saugomos nykstančios miško rūšys ir buveinės. Jų pagrindas – „Natura 2000“ tinklas, kuris šiuo metu apima daugiau nei 20000 miškų buveinių apsaugai skirtų teritorijų ES.

Kaip dalį Europos žaliojo kurso, Europos Komisija parengė naują ES miškų strategiją. Ši strategija grindžiama 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslais, apimančiais visą miško ciklą nuo medžių sodinimo iki kirtimo, ir reklamuoja daugybę su miškais susijusių paslaugų. Be to, strategijos tikslas – sveiki ir atsparūs miškai, kurie reikšmingai prisidėtų prie biologinės įvairovės ir klimato tikslų įgyvendinimo, stichinių nelaimių mažinimo ir reagavimo į jas, pragyvenimo šaltinių ir žiedinės ekonomikos bei kaimo bendruomenių rėmimo tikslų įgyvendinimo.

level_5_slide_1

Logo

SUŽINOKITE DAUGIAU

EUROPOS MIŠKŲ INFORMACINĖ SISTEMA

FISE suteikia aiškią, lengvai naudojamą, atvirą prieigą ir naujausią informaciją apie Europos miškų būklę ir tendencijas. 

FOREST.EEA.EUROPA.EU

Logo

  • Home
  • Contact
  • Sitemap
  • Privacy and legal notice
BISE

The Biodiversity information system for Europe is a partnership between
the European Commission and the European Environment Agency.

Other European Information Systems