Pakrantės ir jūros

PAKRANTĖS IR JŪROS

Jūrų ir pakrančių ekosistemose gyvena daugybė gyvų organizmų, kurie yra gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei ir pragyvenimui. Jie aprūpina maistu ir žaliavomis, gamina deguonį ir sulaiko anglį, apsaugo nuo erozijos ir potvynių, suteikia žmonėms galimybę atsipalaiduoti, atgauti jėgas ir rasti ryšį su gamtos pasauliu. Beveik pusė Europos gyventojų gyvena pakrančių zonoje.

Nepaisant jų svarbos, mūsų jūrų ir pakrančių aplinkai daromas vis didesnis spaudimas. Pagrindinės grėsmės yra pakrančių plėtra, tarša, laivų eismas, peržvejojimas, sportas ir poilsis, invazinės rūšys ir klimato kaita.

ES, įgyvendindami ES gamtos apsaugos direktyvas ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, – teisinius pagrindus, kuriuos į nacionalinius teisės aktus turi perkelti visos ES valstybės narės, suderinome priemones, skirtas išsaugoti savo jūrų ir pakrančių rūšis bei buveines.

PAKRANTĖS IR JŪROS

PAKRANČIŲ IR JŪROS BUVEINĖS

Europos jūrų ir pakrančių aplinka yra nepaprastai įvairi. Vien ES pakrantėse saugomos 39 skirtingų tipų pakrančių buveinės, įskaitant uolėtus paplūdimius, estuarijas, lagūnas, druskingąsias pelkes, jūros skardžius ir 17 kopų rūšių.

SMĖLIO KOPOS

Smėlio kopos užima ilgus ES pakrantės ruožus. Jos susidaro iš potvynių į krantą išplautų nuosėdų ir formuoja paplūdimius. Kopos susidaro, kai nuosėdos patenka pakankamai toli į sausumą, kur jų nebepasiekia potvyniai; jose dažniausiai gyvena ir jas stabilizuoja augmenija.

Kopos – viena iš pakrančių buveinių, kurioms labiausiai kelia pavojų žmogaus plėtros veikla ir kurios visoje ES dažniausiai yra prastos būklės. Visų pirma, su turizmu susijusi veikla gali pakeisti natūralias pakrantes ir pabloginti kopų buveinių būklę. Europos kopose invazinės svetimos rūšys taip pat gali pakenkti kopoms, dominuodamos ir išstumdamos vietinę florą ir fauną.

Coastal and marine habitats

PAKRANČIŲ IR JŪROS BUVEINĖS

SMĖLIO KOPOS

Coastal and marine habitats

Marine habitats: seagrasses, the forests of the sea

JŪROS BUVEINĖS. JŪRŲ ŽOLĖS – TAI JŪROS MIŠKAI

Jūrų teritorijose taip pat yra daug įvairių buveinių – nuo stabilios giliavandenės aplinkos iki labai dinamiškų pakrančių vandenų. ES jūrose saugomos jūros buveinės – tai smėlėtos seklumos, Poseidonijos jūrų žolės sąžalynai, jūros urvai, rifai ir giliavandenės buveinės, pvz., povandeninės struktūros, susidarančios dėl prasiskverbiančių dujų. Daugelyje šių buveinių taip pat gyvena gausios gyvūnų bendruomenės. Pavyzdžiui, daug jų gyvena jūrų žolių sąžalynuose; vis dėlto ir šiai buveinei kyla grėsmė.

Marine habitats: seagrasses, the forests of the sea

JŪROS BUVEINĖS. JŪRŲ ŽOLĖS – TAI JŪROS MIŠKAI

JŪRŲ LAUKINIAI GYVŪNAI

Mūsų jūrose gyvena apie 150 saugomų gyvūnų rūšių, tarp kurių yra delfinai, banginiai, ruoniai, jūros vėžliai, jūrų paukščiai ir žuvys.

JŪRŲ PAUKŠČIAI

Europos jūrose nuolat aptinkamos 79 jūrų paukščių rūšys, tarp jų ir audrašaukliai, audronašos, padūkėliai, kormoranai, plėšikai, kirai, žuvėdros ir alkos. Jūrų paukščiai paprastai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia jūroje, o krante tik peri. Kai kurios rūšys migruoja tūkstančius kilometrų, o mūsų pakrantėse praleidžia tik dalį metų. Vienas tokių pavyzdžių – poliarinė žuvėdra (Sterna paradisaea), ilgiausią žinomą migracijos kelią turinti paukščių rūšis, kuri skrenda palei visą Atlanto vandenyno pakrantę per savo Arkties–Antarkties migraciją.

Visi jūros paukščiai yra saugomi pagal ES paukščių direktyvą; tarp jų yra kai kurios sparčiausiai gresiančios išnykti rūšys Europoje. Viena iš jų – sparčiai nykstanti Balearinė audronaša (Puffinus mauretanicus), kuriai iškilusi išnykimo grėsmė. Kitos rūšys, kurioms gresia mažesnis pavojus ir kurių populiacija kai kuriose srityse didėja, tai: šiaurinis padūkėlis (Morus bassanus), juodagalvis kiras (Larus melanocephalus) ir rožinė žuvėdra (Sterna dougallii).

JŪRŲ LAUKINIAI GYVŪNAI

Mūsų jūrose gyvena apie 150 saugomų gyvūnų rūšių, tarp kurių yra delfinai, banginiai, ruoniai, jūros vėžliai, jūrų paukščiai ir žuvys.

JŪRŲ PAUKŠČIAI

JŪRŲ ŽINDUOLIAI

Europos jūrose gyvena trisdešimt keturios delfinų, banginių ir jūrų kiaulių rūšys, bendrai vadinamos banginių būrio gyvūnais. Tai yra čia gyvena 42 procentai visame pasaulyje žinomų banginių būrio gyvūnų rūšių, tarp kurių yra paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena), paprastoji afalina (Tursiops truncatus) ir finvalas (Balaenoptera physalus). Daugelis banginių būrio gyvūnų rūšių paneria į didelį gylį. Pvz., kašalotas (Physeter macrocephalus) gali panerti į daugiau nei 2000 metrų gylį, ieškodamas savo mėgstamo maisto – milžiniškų kalmarų.

Visi jūrų žinduoliai ES yra griežtai saugomi pagal ES buveinių direktyvą. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių tam, kad būtų išvengta neigiamo poveikio banginių būrio gyvūnų populiacijoms. Vadovaudamosi ES teisės aktais, daugelis šalių reguliuoja turizmo veiklą, kad netrikdytų banginių būrio gyvūnų. Be to, vykdydamos bendras Europos pastangas, kurias koordinuoja Europos aplinkos agentūra (EAA), valstybės narės turi reguliariai stebėti jūrų žinduolių rūšių būklę ir apie ją pranešti. Be to, ES jūrų strategijos pagrindų direktyva taip pat siekiama panaikinti tam tikrą jūrų žinduoliams kylantį spaudimą, pvz., povandeninį triukšmą.

Marine mammals

JŪRŲ ŽINDUOLIAI

Marine mammals

Marine turtles

JŪROS VĖŽLIAI

Iš septynių pasaulyje esančių jūros vėžlių rūšių penkios gyvena ES jūrų vandenyse ir visos yra griežtai saugomos pagal Buveinių direktyvą. Tiek didžiagalvis jūros vėžlys (Caretta caretta), tiek ir žaliasis vėžlys (Chelonia mydas) deda kiaušinius Viduržemio jūros paplūdimiuose. Vėžlio patelė iki lizdavietės gali nukeliauti iki 12000 kilometrų ir paprastai kiaušinius deda tame pačiame paplūdimyje, kuriame išsirito.

Dar trys jūros vėžlių rūšys gyvena Viduržemio jūroje ir Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne, ypač aplink Madeirą, Kanarų salas ir Azorų salas. Tai kietaodis vėžlys (Dermochelys coriacea), atlantinė ridlėja (Lepidochelys kempii) ir bisa (Eretmochelys imbricata).

Marine turtles

JŪROS VĖŽLIAI

KITOS MŪSŲ PAKRANČIŲ IR JŪRŲ ES APSAUGOS PASTANGOS

Daugelis pastangų ir sėkmingų Europos jūrų aplinkos apsaugos priemonių yra koordinuojamos Europos Sąjungos lygmeniu. Greta ES buveinių ir paukščių direktyvų, pagrindinių jūrų aplinkai kylančių problemų sprendimui specialiai skirta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kuria siekiama užtikrinti, kad pagerėtų mūsų jūrų kokybė.

2020 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kuria siekiama panaikinti arba sumažinti sparčiausiai gresiančių išnykti rūšių priegaudą iki lygio, leidžiančio šioms rūšims atsigauti.

Jūros šiukšlės tapo pagrindine daugelio pakrančių ir jūros buveinių bei rūšių problema. Europos jūrų vandenyse 80–85 procentus jūros šiukšlių sudaro plastikas (kurio 50 procentų sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai), o su žvejyba susiję daiktai – 27 procentus. ES direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nustatomos priemonės, skirtos uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius, turinčius alternatyvų rinkoje, sumažinti plastikinių maisto indų ir gėrimų puodelių kiekį bei atskirai rinkti plastikinius butelius. Netrukus teigiamas šių priemonių poveikis jūrų aplinkai turėtų tapti reikšmingas.

ES teikia finansinę paramą jūrų biologinei įvairovei išsaugoti ir gerinti per Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF) ir ES LIFE programą. Pagal šias dvi programas buvo finansuota daug sėkmingų projektų, vykdytų atviroje jūroje ir pakrantėse.

Other EU efforts to protect our coasts and seas

KITOS MŪSŲ PAKRANČIŲ IR JŪRŲ ES APSAUGOS PASTANGOS

Other EU efforts to protect our coasts and seas

SUŽINOKITE DAUGIAU

Europos jūrų informacinė sistema – „WISE Marine“ suteikia prieigą prie informacijos ir duomenų apie Europos jūrų būklę, poveikį joms ir veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant išsaugoti jūrų aplinką.

ES pakrančių ir jūrų politika ir teisės aktai, įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Bendrąją žuvininkystės politiką ir integruotą jūrų politiką.

LIFE ir jūrų aplinka – tai leidinys, kuriame pristatomi geriausi LIFE finansuojami projektai, skirti mūsų jūrų ir vandenynų sveikatai palaikyti.

LIFE ir pakrančių buveinės – tai leidinys, kuriame parodomi kai kurie geriausi LIFE finansuojami projektai, padėję atkurti ir tvarkyti pakrančių buveines ES.